Minčių akimirkos

Pririštas prie sistemos©

Prisireikė man paieškoti medžiagos rašto darbams. Žinoma pirmiausia pagalvojau, kad paklausiu google’s kokia tema plačiausia, kuria būtų galima rasti daugiausia naudingos informacijos ir ja remiantis paruošti įdomesnį ir pilnesnį rašto darbą mikroekonomikos tema.

Spėkite, ką man dėdė google pasiūlė. O gi į bet kokią užklausą atsakydavo beveik vien nuorodomis į nusirašinėjimo puslapius. Tokius kaip šperos, tingiu ir pan. Suprantu, kad šie puslapiai labai populiarūs studentų tarpe, bet kai mėgini ieškoti informacijos ir matai, jog jos lengvai nesurasi, o lengviausias būdas nusirašyti.. tada susimastai.. Kodėl taip populiaru nusirašinėti? Ir išvis tada kokia prasmė studijuoti aukštojoje mokykloje, jei baigęs gauni tik popierių, o žinių ir praktinių įgūdžių tavyje 0 (nulis)?

Ir vėl iškyla klausimai, kurie dažnai sukasi galvoje, bet į kuriuos atsakyti ne taip jau ir lengva. Kaip sunku keisti žmonių požiūrį į kai kuriuos dalykus, kaip visi tingiai ir piktai žiūri į naujoves ir įžvelgia dažniausiai vien tik bloga. O kad atsistoti, imti ir daryti, ir žinoti, kad darai tai savo rankomis ir tai bus padaryta, vietoje to, kad tuščiai burnoti..  Šį monologą pamėginsiu pratęsti kitą kart, dabar vėl nersiu į paieškas, ir pažiūrėsiu ar įmanoma surasti naudingos informacijos lietuviškuose portaluose rašto darbams, ar vien tik nusirašinėjimą man siūlys Jei nepavyks, reikės ieškoti informacijos kita kalba, ir tikėti, kad kitur su nusirašinėjimu nėra taip populiaru kaip pas mus

Viešasis transportas Amerikoje - autobusai. Viešojo transporto sistema ten šiek tiek skiriasi nei čia. Autobusai nestoja kiekvienoje stotelėje, turi truktelt už virvutės ir tada jis sekančioje stotelėje sustos. Kas man patiko labiausiai ir ko pasigendu čia, tai kitokios bilietavimo sistemos. Ten nusiperki bilietą prieš lipdamas į autobusą, sumeti centus į aparatą ir jis tau išspjauna bilietėlį, kuris galioja 2,5 valandas. Tai reiškia, kad su juo gali važiuoti visais autobusais, jei reikia persėsti (nes retai reikiamas autobusas važiuoja tiksliai ten kur reikia). Kartais spėdavau apsisukti per 2,5 valandos važiuodamas į parduotuvę, todėl nereikėdavo pirkti naujo bilietėlio. O Vilniuje, kiekviename troleibuse turi žymėti vis naują bilietėlį.. kartais kai skubi norisi šokti į bet kokį troleibusą, pakui perlipti į kitą, ir taip pasiekti kelionės tikslą greičiau. Norėčiau, kad čia bilietėliai bent 1 valandą galiotų
Taip pat važiavimui viešuoju transportu galima nusipirkti “Day pass”, “Two day pass”, “week pass”, “month pass”. Lietuvoje tėra tik “Month pass” (mėnesiniai bilietai). Taigi ir vilniuje pasirodo turime dieninius (6Lt) Trijų dienų (14Lt) 10 dienų (27Lt) O ką daryti, jei aš esu turistas ir atvažiavau į sostinę tik savaitei, ar dienai? Manau tokių bilietų atsiradimas tikrai padidintų važiuojančių viešuoju transportu žmonių skaičių Smagu

Sėdėdamas LiJOT biure ir vis dar savanoriaudamas pagalvojau apie tai, kaip lengvai darbo vieta gali tapti tik šilta pasisėdėjimo kėdute ir kodėl žmonės pradeda tingėti ir mažėja jų produktyvumas.

Deja žmogus jau taip sutvertas, kad nieko “nekandžiojamas” ir “nebaidomas” linksta prie tingėjimo. Kodėl žmogus išrado ratą, todėl, kad jam buvo per sunku tempti sunkius ryšulius žeme, o kodėl išrado mašiną, todėl, kad aptingo vaikščiodamas ilgus atstumus… Dėl tos pačios “tingėjimo” priežasties atsirado ir greit išpopuliarėjo greitas maistas. O gudrūs verslininkai tuo puikiai sugebėjo pasinaudoti. Žmonės tingi laukti restoranuose, kol jiems atneš maisto, o jei už greitą maistą dar ir pigiau sumokės - tai išvis - rojus žemėje
Taigi begalvodamas apie dirbančius žmones (nes pačiam tokiu greit reikės patapt) mąsčiau kodėl vienur jie dirba produktyviau, o kitur visai neproduktyviai, ir darbo tempai labai lėti. Šis darbininko tinginystės pasireiškimo veiksnys manau labai stipriai priklauso nuo darbdavio (vadovaujančio asmens). Jis turi kurti atmosferą, kurioje darbuotojas jaustųsi lyg jo dirbamas darbas pats svarbiausias ir jis turi skirti maksimaliai energijos jam įgyvendinti. Manau jei yra leidžiama vieną ar kitą darbą atidėti, dažniausiai šia galimybe ir yra pasinaudojama… Ir ne todėl, kad mes norėtume tingėti, bet todėl, kad tokia jau žmogaus prigimtis.. Taip pat didžiąją tinginystės dalį sukelia motyvacijos nebuvimas. Vienas iš svarbiausių vadovo uždavinių - motyvuoti kiekvieną darbuotoją.

Todėl, jei žmogus gauna fiksuotą atlyginimą nepriklausomai nuo to kaip stipriai dirba, tai jis yra - pasmerktas tinginystei ir žinoma su malonumu tuo mėgaujasi, nors ir niekaip nenori to pripažinti. Lietuvoje daugiausia tinginių valstybiniame sektoriuje. Taip tai tiesa. O dabar kai Lietuvoje ir taip trūksta darbininkų, tai jie dar tvirčiau ir šilčiau sėdi, nes nėra kam jų pakeisti.. Ir dar prie to paties - štai kodėl verslininkai tokie turtingi ir verslas klesti Lietuvoje, nes nuo jų produktyvumo priklauso jų uždarbis. Manau jei tokia sistema būtų taikoma visur, iškart Lietuvos gyvenimo lygis greit pakiltų