Minčių akimirkos

Trumpai aš. Pastaruoju metu teko daug fotografuoti, tai sutvarkęs nuotraukas būtinai pasidalinsiu čia su jumis. Ateinančią savaitę išvykstu į slovakiją, vykstame per kalnus, tikiuosi ten padaryti gražių timelaps’u, a, tiesa, juos pradėjau taip pat šiek tiek daryti

Kol kas keletas šilutės extremalų nuotraukų

Created with Admarket’s flickrSLiDR.

Šeštadienį pavyko sudalyvauti ir šiek tiek pafotografuoti žurnalo “Panelė” 15 metų gimtadienyje. Nuotraukas visame ekrane galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą. smagaus žiūrėjimo

Vakar visą dieną labai smagiai praleidau fotografuodamas muzikantas. Pabuvau šiltam ore, paklausiau geros gyvos muzikos ir padariau keletą man patinkančių nuotraukų: nuotraukas matote žemiau, tačiau siūlau jas peržiūrėti paspaudus ant šios nuorodos (rodys pilnu ekranu, smagiau žiūrėsis)

Kai kam gali kilti klausimas iš kur ta šviesa nuotraukose - fotografavau su papildomu blicu, kuris ir buvo šviesos šaltinis visuose nuotraukose, visos nuotraukos apšviestos tai iš vienos tai iš kitos pusės. Kadangi reikėjo daug vaiščioti pritvirtinau stovą su blyste prie kuprinės ir gavau labai lengvai transportuojama šviesos stova. Žinau atrodžiau kaip su antena, keletas žmonių net paklausė kam man ta blystė ant kuprinės Ji atrodė taip:

O prie baltojo tilto tikrai karšta jei kam dar neteko matyti ten retkarčiais treniruojasi Ugnies Šokis komanda, vakar juos ten ir sutikau bevaikštinėdamas ir ieškodamas ką čia būtų galima pafotografuoti. Mane labai maloniai sutiko ir neprieštaravo, kad aš jiems su savo įkyriu blyksėjimu maišyčiausi po kojomis

Ir čia galite pamatyti visas likusias

Šį vakarą vėl eisiu į medžioklę įdomu ką pavyks sutikti šiandien

Šiandien mėginau pasigaminti lazaniją.. kažkaip studentiška ji man gavosi

Vaizdas juokingas, bet vistiek skanu buvo

Jei kas norėsite pakartoti receptas labai paprastas:
250g. lazanijos lakštų
600g. maltos mėsos
ir kiek šaldytuve rasite sūrio
Lakštus prieš dėdami į orkaitę pavirkite dvi minutes o mėsą su prieskoniais pakepkite keptuvėje po to sluoksniuokite ir pašaukite į orkaite 20-čiai minučių

Skaitinėjau blogus ir pas pbg radau nuotraukų su naujosios vilnios psiciatrinės ligoninės vaizdais, ir atsiminiau, kad ir aš ten lankiausi… tik ten buvau naktį… tikrai įdomūs jausmai aplanko vaikštant po šį pastatą visiškoje tamsoje, o dar kai prieš eidamas ten prisiskaitai, kad ten buvo psichinėmis ligomis sergančių vaikų skyrius ir t.t. Šiurpuliukai dar ir dabar pagalvojus apie tai nugara nubėga..

Savaitę laiko praleidau turkijoje, pamėginsiu foto įspūdžiais pamažu papasakoti kelionės įspūdžius

Šios visos nuotraukos darytos keliaujant stambulo viešuoju transportu - laivu, kuris perkelia iš europinės miesto dalies į azijietiškąją miesto dalį ir atvirkščiais. Abi miesto dalis jungia tik du tiltai, todėl juose beveik visada amžinas kamštis. O plaukti laivu - malonumas Ir dar kai aplink zuja tiek daug alkanų žuvėdrų ir kirų

Šiandien važiuojant pro seimą akys užkliuvo už kėdžių seimo baseine. Kažkas pasirūpino, kad seimo nariai po atostogų grįždami jaustų, kad jų tauta laukia ir paruošė jiems patogias, minkštas,  vandeniu vėsinamas kėdes Paspausčiau ranką žmonėms kurie čia iniciatyvą įgyvendino. Tik va, įdomu kiek laiko jos ten lauks seimūnų, tikriausiai jas pirmiau apsauginiai apsės. Ir nereikia nė spėlioti, kad jiems jos labai patiks, ir susirinks iš ten visas, namo parsineš..

PAPILDYMAS: pasirodo, čia ne protesto akcija, o meninkų instalicija, kuria siekiame gaivinti miesto fontanus. Bet man vistiek atrodo, kaip seimūnams paruoštos kėdės daugiau apie tai rašo delfi 

Kam tenka važinėti pro Lietuvos kino teatrą jau tikriausiai teko pastebėti smagų ir didžiulį dažais užrašytą užrašą ant Lietuvos kino teatro. Šiandien ryte įamžinau šį grožį

Taip pat noriu pasiūlyti sudalyvauti tarptautinėse skvoterių ir viešųjų erdvių dienose, daugiau informacijos rasite www.anarchija.lt

Papasakosiu aš jums paprastą istoriją apie paprasto ančiuko (pavadinkime jį GU) kelią į šviesų švietimo rytojų. Gimė ančiukas paprasčiausioje ančiukų šeimoje, tėtis antinas darbuodavosi žvejyboje, mama antis daugiausia dirbo namie. Gu, kaip ir priklausė tvarkingam jaunam ančiukui, laiku pradėjo eiti į antinų viduriniąją mokyklą. Mokėsi gan stropiai, žinoma, retkarčiais nukrypuodavo su moksladraugiais pasipliuškenti uždraustojoje pelkėje. Mokykloje kaip ir kiekvienoje vidurinėje antinų mokykloje mokytojai buvo rūstūs antinai, visada nepatenkinti jei kas atrodo, kvepia, ar tiesiog plaukia kitaip.. Griežtai prižiūrėdavo, kad geltonas pakaušis visiems blizgėtų vienodai. Žinoma ne visai visi, keletas tikrai stropiai mėgino Gu parodyti, kur slypi džiaugsmas ar kaip rasti laimę ir pažinti meilę. Tačiau jų buvo tiek mažai, kad iš jų ančiukas beveik nieko taip ir nesužinojo, kas yra gyvenimas, džiaugsmas, laimė. Užtat gerai žinojo tai, ką kartojo visi rūstieji mokytojai, tėvai antinai bei seneliai. “Mokykis, mokykis ir dar kartą mokykis, Gu, nes be mokslo neturėsi ateities, pinigų, laimės - ravėsi piktžoles ežero pakrantėse ir nieko daugiau”.

Gu galvojo ir galvojo apie tai, ką sakydavo aplinkiniai, ir niekaip nesuprasdavo, ar laimę reikia pirkti varlių parduotuvėje kartu su žaliosiomis daržovėmis, ar ją jam įteiks, kai jis pabaigs antinų viduriniąją ir sėkmingai užbaigs aukštesnės pakopos mokslus. Tačiau žinojo viena - kad jam šildavo po plunksnomis kai su draugais žaisdavo figūrinį plaukimą ar plaukiodavo po dar neatrastas pelkes. Slinko dienos, metai.. Gu išlaikė vidurinės baigimo visuotinius patikrinimo egzaminus, ir jau mėgino įkvėpti plačiau ir truputį atsipūsti pailsėti, pakeliauti, pažinti daugiau save, nuveikti ką nors gero, gražaus, tačiau tėvai antinai jį labai spaudė, kad jis kuo greičiau atiduotų savo mokymosi rezultatus vėžlių automatizuotai skaičiavimo komisijai, kuri turėjo nuspręsti kur geriausia toliau mokytis Gu. Gu jautė tokį stiprų aplinkinių spaudimą ir nesupratingumą, kad net dažnai sunku darydavosi įkvėpti - lyg burbule jį spaustų, todėl, iš pradžių dar pamėginęs pasipriešinti, visgi galiausiai pasidavė… niekas taip ir nesuprato, kad Gu nenori vėl kristi į knygas, nes dar net nežino, ar jis jau rado laimę, nežino, kaip atrodo džiaugsmas.

Prabėgo pirmieji metai studijuojant žvynauodegių psicholigiją ir kvantinės biologijos teorijas.. Nekaip jautėsi Gu. Vis dar nerado džiaugsmo ir laimės.. Tačiau kuo daugiau Gu galvojo apie tai, tuo labiau jautėsi pririštas prie sistemos ir ilgėjosi nutrūktgalviškų figūrinio plaukimo valandėlių.. Galiausiai ryžosi.. Nutraukė grandines. Metė mokslus. Išvyko už Atlanto pakeliauti, paplaukioti, gal ten supras kas yra laimė.

Ir po vienerių kelionės metų Gu grįžo ir įstojo į figūrinio plaukimo mokyklą ir įgijęs figūrinio plaukimo diplomą tapo pirmas šio dalyko mokytojas visoje savo pelkėje. Su juo kartu džiaugėsi visi. Visi greit pamiršo, kaip liepdavo mokytis apie žvynauodegius kai jis dūkdavo pelkėje. Tačiau Gu aplinkinių nuomonė neberūpėjo, jis rado laimę ir suprato kaip atrodo džiaugsmas